Griovimo darbų teisinio reglamentavimo problematika Lietuvoje

Griovimo darbai – tai statinio, jo dalies ar inžinerinių tinklų ardymas, kuris reglamentuojamas tiek statybos teisės, tiek aplinkosaugos ir darbo saugos srityse. Tačiau praktikoje šie darbai vis dar susiduria su teisinių spragų, neaiškumų ir nepakankamos kontrolės problema.

 Teisinis pagrindas

Griovimo darbų reglamentavimas Lietuvoje grindžiamas šiais pagrindiniais teisės aktais:

• Statybos įstatymas (Nr. I-1240) – apibrėžia, kas laikoma statybos, rekonstrukcijos ir griovimo darbais.
• Statybos techninis reglamentas STR 1.05.01:2017 – nustato statybos leidimų išdavimo, griovimo darbų projektavimo ir vykdymo tvarką.
• Teritorijų planavimo ir statybos valstybinės priežiūros įstatymas
• Aplinkos apsaugos įstatymas, Atliekų tvarkymo įstatymas
• Darbuotojų saugos ir sveikatos įstatymas – reglamentuoja griovimo darbų saugos reikalavimus.

 Pagrindinės probleminės sritys

1.  Leidimų išdavimo netolygumas

Nors Statybos įstatymas numato, kad statinio griovimui reikalingas leidimas, kai objektas patenka į reglamentuojamas kategorijas (ypač urbanizuotose vietovėse ar kultūros paveldo teritorijose), savivaldybių praktika – nevienoda. Kai kuriose savivaldybėse taikomi pertekliniai reikalavimai, kitur – leidimai išduodami formaliai arba vėluoja.

Problema: neaiškiai apibrėžta, kada leidimo būtina reikalauti, o kada jis nereikalingas.

---

2.  Griovimo projektų rengimo neaiškumai

STR 1.05.01:2017 numato, kad didesnio masto griovimo darbams būtinas griovimo projektas. Tačiau nėra aiškiai apibrėžta, kokiais kriterijais vertinamas griovimo mastas, o kai kuriais atvejais reikalaujama perteklinių dokumentų net ir nedideliems objektams.

Problema: trūksta aiškių kriterijų, kada būtina rengti projektą ir kas turi teisę jį ruošti.

---

3.  Atliekų tvarkymo prievolės vykdymo kontrolės stoka

Pagal Atliekų tvarkymo įstatymą statybinių atliekų susidarymas turi būti apskaitomas, o atliekos – tvarkomos teisėtai. Deja, griovimo atliekų (betonas, plytos, metalo laužas ir kt.) tvarkymas dažnai nepakankamai kontroliuojamas, o duomenys apie pakartotinį panaudojimą – nepatikimi.

Problema: nėra skaidraus kontrolės mechanizmo ir efektyvios sankcijų sistemos už netinkamą atliekų tvarkymą.

---

4.  Darbuotojų sauga – rizikinga sritis

Nors Darbuotojų saugos ir sveikatos įstatymas numato specialius reikalavimus dirbant aukštyje, su kranais, griovimo įranga – griovimo darbai dažnai atliekami nepakankamai kvalifikuotų įmonių. Valstybinė darbo inspekcija fiksuoja pažeidimus: nenaudojamos apsaugos priemonės, nėra darbų vadovo, pažeidžiama technologinė seka.

Problema: griovimo darbai priskiriami aukštos rizikos darbams, tačiau šiai sričiai nėra pakankamos priežiūros ir kvalifikacinių standartų.

---

 Sprendimų kryptys

1. Atskirai reglamentuoti griovimo darbus STR lygmenyje – su aiškiais kriterijais, leidimų, projektavimo, atliekų tvarkymo, saugos klausimais.
2. Sukurti nacionalinį statybinių atliekų duomenų registrą – kad būtų stebima atliekų kilmė, kiekis, tvarkymas, antrinis panaudojimas.
3. Įvesti privalomą griovimo darbų vadovų sertifikavimą – kaip specialią kompetenciją.
4. Skatinti žiedinės ekonomikos principų taikymą – remiantis ES direktyvomis dėl statybinių medžiagų pakartotinio naudojimo (pvz., CDW).

---

 Išvados

Griovimo darbai – ne mažiau svarbi statybos proceso dalis, tačiau jų teisinis reglamentavimas Lietuvoje šiuo metu yra fragmentiškas, nevienodai taikomas ir nepakankamai kontroliuojamas. Sprendžiant šias problemas, būtina sukurti aiškesnę, vieningą reguliavimo sistemą, kurioje prioritetas būtų teikiamas saugai, teisėtumui ir žiedinei ekonomikai.